Šiaurės Korėja, oficialiai žinoma kaip Demokratinės Liaudies Respublika (DLRK), dėl griežto autoritarinio režimo ir centralizuotos ekonomikos sudaro unikalų bei sudėtingą verslumo aplinką. Nepaisant šių iššūkių, per metus atsirado tam tikras, iš dalies teisėtas verslumas, atspindintis Šiaurės Korėjos žmonių išradingumą ir atkaklumą.
Šiaurės Korėjos Ekonominė Aplinka
Šiaurės Korėjos ekonomiką išskiria visų pramonės šakų valstybinis valdymas, kolektyvinė žemės ūkio sistema ir centralizuotas planavimo mechanizmas. Vyriausybė ženkliai kontroliuoja ekonomines veiklas, įskaitant prekių platinimą, gamybą ir užimtumą. Asmeninės pajamos ir turtų kaupimas yra ribojamas valstybės, o privačių nuosavybės teisė beveik neegzistuoja.
Dešimtmečiais šalis susidūrė su griežtomis ekonominėmis varžybomis, įskaitant badus, tarptautinius sankcijas ir nuolatines išteklių trūkumus. Nepaisant šių ekonominių sunkumų, tai skatino nelegalių rinkų gimimą ir verslumo veiklą, kaip būdą šiaurės korėjiečiams prisitaikyti gyventi.
Jangmadang Kilimas: Nelegalios Rinkos
**Jangmadang**, arba juodosios rinkos, pradėjo plėsti savo teikiamas paslaugas 1990-aisiais metų, per baisų badavimų periodą žinomą kaip „Varomi Metai”. Su valstybiniams kvotoms neužtikrintai tenkinant žmonių poreikius, šios rinkos tapo lemiamos gyvybei. Laikui bėgant, jos išsiplėtė iki iš dalies toleruojamų vietų, kuriose šiaurės korėjiečiai galėjo prekiauti prekėmis ir paslaugomis, papildyti oficialiąją ekonomiką.
Jangmadang rinkos teikia įvairius kasdienio poreikio produktus, nuo maisto ir drabužių iki elektronikos ir namų apyvokos daiktų. Pardavėjai įsigyja prekes per įvairius būdus, įskaitant kontrabandą iš Kinijos, vietinę gamybą ar barterio metodus. Nepaisant teisinio šešėlio, šios rinkos tapo neatsiejama Šiaurės Korėjos ekonominės gyvenimo dalimi, o netgi kai kurie vyriausybės pareigūnai dalyvauja jų veikloje.
Verslumo Veiklos Ribojimai
Šiaurės Korėjos verslumas daugiausia egzistuoja neformaliojoje ekonomikoje, kur indiv…