Lietuva, ES narys nuo 2004 m., su maždaug 2,8 mln. gyventojų, yra sparčiai besivystanti šalis. Žinoma dėl savo turtingos istorijos, gyvos kultūros ir dinaminės verslo aplinkos, Lietuva sėkmingai pereina iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikos į modernią ekonomiką. Kadangi globalizacija tęsia įtaką verslo veiklai, tarpvalstybinės mokesčių klausimai tampa vis svarbesni. Šis straipsnis nagrinėja, kaip Lietuva tvarko tarptautinius mokesčius ir tarpvalstybinius klausimus.
**Lietuvos Mokesčių Sistema**
Lietuvos mokesčių sistema pasižymi santykinai mažais mokesčių tarifais lyginant su kitomis ES šalimis. Pagrindiniai mokesčiai yra:
– **Įmonių Pajamų Mokestis (IPM)**: Standartinis tarifas 15%.
– **Pridėtinės Vertės Pajamų Mokestis (PVM)**: Standartinis tarifas 21%.
– **Asmeninių Pajamų Mokestis (APM)**: Fiksuotas tarifas 15%.
– **Soci. Draudimo Įmokos**: Darbdaviai ir darbuotojai įnašauja į sistemą.
**Sutarimai ir Susitarimai**
Lietuva turi plačią dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimų (DAIS) tinklą su daugiau nei 60 šalių. Šie susitarimai neleidžia mokesčių mokėtojams mokėti dvigubai už tuos pačius pajamas, skatinant tarptautinę prekybą ir investicijas. Šalis laikosi Ekonomikos ir plėtros organizacijos (OECD) gairių sudarant šiuos susitarimus.
**Pervedimo Kainodaros Reglamentai**
Lietuva sukuria griežtus pervedimo kainodaros reglamentus, siekdama užtikrinti, kad sandoriai tarp susijusių šalių būtų vykdomi pagal rinkos sąlygas. Tai sumažina pelno perkėlimo ir bazės erozijos riziką. Įmonės, atliekančios sandorius su susijusiomis šalimis, privalo parengti pervedimo kainodaros dokumentaciją, pagrindžiančią savo sandorių sąlygas, atitinkančias OECD standartus.
**Išankstiniai Kainodaros Susitarimai (IKS)**
Lietuvos mokesčių institucijos suteikia galimybę sudaryti išankstinius kainodaros susitarimus. Tokie susitarimai suteikia mokesčių mokėtojams aiškumą dėl taikytinos pervedimo kainodaros metodikos, mažindami ateities ginčų ir audito riziką.
**Valdomų Užsienio Kompanijų (VUK) Taisyklės**
Lietuva įgyvendino valdomų užsienio kompanijų (VUK) taisykles, siekdama užkirsti kelią Lietuvos mokesčių mokėtojams perkelti pajamas į mažai apmokestinamas jurisdikcijas. Pagal šias taisykles, mažai apmokestinamų užsienio dukterinių įmonių pelnai gali būti apmokestinami Lietuvoje, užtikrinant, kad Lietuvos gyventojų generuojami pajamų šaltiniai tinkamai apmokestinami.
**Skaitmeninės Ekonomikos Apmokestinimas**
Atsižvelgdama į Europos Komisijos iniciatyvas, Lietuva aktyviai dalyvauja diskusijose dėl skaitmeninės ekonomikos teisingo apmokestinimo. Šalis paremia pastangas sukurti lygiavertį žaidimo lauką ir užtikrinti, kad skaitmeninės įmonės mokėtų tinkamą mokesčių dalį.
**BEPS Įgyvendinimas**
Lietuva įsipareigojusi įgyvendinti Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Bazinio pelno perskirstymo ir erozijos (BEPS) veiksmus. Priemonės, tokios kaip Daugialypio instrumento (MDA) įrašymas, buvo priimtos siekiant veiksmingai kovoti su tarptautiniu mokesčių išvengimu.
**Mokesčių Ginčų Sprendimas**
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsakinga už mokesčių įstatymų vykdymą ir ginčų sprendimą. Lietuva yra Europos Sąjungos Arbitražo konvencijos dalis, teikiant mechanizmus efektyviai išspręsti dubliavimosi mokesčių ginčus. Šalis taip pat siūlo Tarpvyriausybinę Susitarimų Procedūrą (TSP), skirtą išspręsti dubliavimosi mokesčių ginčus, kilusius pagal dvigubų mokesčių susitarimus.
**Verslo Aplinka**
Lietuva siūlo palankią verslo aplinką su savo strategine vieta kaip vartai tarp Vakarų Europos ir rytų besivystančių rinkų. Šalis turi išsilavinusią ir daugiakalbę darbo jėgą, pažangią infrastruktūrą ir kylantį technologijų sektorių, dažnai vadinamą „Baltijos Silicio slėniu.“ Vyriausybė aktyviai remia užsienio investicijas per įvairius skatinimo priemones ir supaprastintus administracinius procesus.
Išvada, Lietuva su savo konkurencinga mokesčių sistema ir galingais mechanizmais valdyti tarpvalstybinius mokesčių klausimus padarė save patraukliu tikslu tarptautiniam verslui. Jos įsipareigojimas laikytis tarptautinių standartų ir nuolatiniai pastangos gerinti skaidrumą ir efektyvumą mokesčių administravime užtikrina, kad investuotojai galėtų su pasitikėjimu tvarkytis su tarptautinio apmokestinimo sudėtingumais.